EUIPO paskelbė tyrimą apie piratavimo mastus 2020 metais Europos Sąjungoje. Ką gi, Lietuva ES bendrame kontekste užima trečiąją vietą. Tai lėmė didelis TV ir muzikos piratavimas.
Kaip skelbia tyrimų rezultatai, labiausiai piratavimą įtakojantis veiksnys yra šalies ekonominė situacija- gyventojų pajamų gavimo lygis. Kuo daugiau pajamų gauna šalies gyventojai, tuo toje šalyje mažesnis piratavimo lygis.
Antrasis veiksnys- teisėtų platformų prieinamumas ir vartotojų informavimas apie jas.
Kaip ir tikėjomės, geriausi rezultatai Lietuvoje yra filmų piratavimo sektoriuje, t.y. esame vieni geriausių Europos Sąjungoje- ketvirtoje vietoje, ir stipriai lenkiame ES vidurkį.
EUIPO duomenimis statistinis lietuvis, interneto vartotojas, jungiasi per mėnesį mažiau negu vieną kartą į piratinę svetainę žiūrėti/siųstis filmų (ES vidurkis yra 1.2). Nors toks skaičius kelia abejonių, tačiau gali būti, kad tam įtakojo interneto išaugęs vartotojų išprusimas ir blokavimo technologijų apėjimo naudojimas. Vartotojai paprasčiausiai gali naudotis VPN ar kitomis priemonėmis ir būti identifikuojami kaip kitų šalių interneto vartotojai.
INAC atstovaujami teisių turėtojai savo teises ginasi jau ilgą laiką ir tai tikrai nemaža dalimi įtakojo tokius gerus Lietuvos rezultatus audiovizualiniams sektoriuje. Savaime suprantama, ir šioje srityje yra daug darbų ir sustoti tikrai dar nėra kada. Gynimas yra nuolatinis procesas ir reikia tik tobulinti gynimo priemones.
Didžiąja dalimi blogą Lietuvos piratavimo vietą reitinguose lėmė TV ir muzikos piratavimas. Atitinkamai muzikos- virš vieno apsilankymo per mėnesį (ES vidurkis yra 0.6), skelbiami TV piratavimo mastai- virš 9 vieno vartotojo apsilankymų per mėnesį, kai ES vidurkis yra 4.1 apsilankymo. Tai yra trečiosios vietos blogiausiųjų sąraše.
Todėl dėl muzikos ir TV piratavimo Lietuva ir užima vieną blogiausių vietų ES ir Lietuvai šioje srityje reikia labai stipriai pasitempti. Galime tik spėti, tačiau mūsų nuomone prie tokios situacijos privedė jokių aktyvių veiksmų, išskyrus blokavimą, ginant teises neinicijavimas. Svetainių blokavimas nėra atgrasymo priemonė.
Kaip nurodoma tyrimuose, apie 65% interneto vartotojų apsilanko piratinėse svetainėse iškart, suvesdami tinklalapio adresą. 25% interneto lankytojų norimą turinį susiranda paieškos sistemose. Tai yra ženkli dalis, todėl labai svarbu šį turinį šalinti ir iš paieškos sistemų. Likusią dalį sudaro socialiniai tinklai, referalinės nuorodos ir siunčiamos reklamos į nelegalų turinį el. paštu.
Tyrimas tikrai nėra išsamus, nes tyrime nebuvo tiriamos tiesioginių transliacijų svetainės, IPTV priedėliai, IPTV apps (programėlės). Todėl realiai tikrai neatspindi visos esamos situacijos, tačiau padeda matyti bendrą ES intelektinės nuosavybės internete turinio situaciją ir leidžia susidėlioti prioritetus.
Tačiau, galime pastebėti, kad kaip ir visada piratai yra keletu ar net keliasdešimt žingsnių priekyje. Šiuo metu labai populiarios nelegalios IPTV programėlės, IPTV priedėliai, kuriais piratai aprūpina savo TV klientus. O kaip žinia, šios IPTV turi ir savo mediatekas, kuriose yra visas piratinis turinys, archyvai: filmai, TV laidos, koncertai ir kt. Todėl tyrimų rezultatai yra tik daliniai ir negalime teigti, kad jie pilnai atspindi rinkoje esamą situaciją, nes daugelis mobiliųjų įrenginių vartotojų naudojasi būtent tyrimuose nepaminėtais šaltiniais. O žinant Lietuvos interneto vartotojų įpročius galima teigti, kad būtent nepilnos apimties tyrimai didžiąja dalimi gali įtakoti ir piratavimo mažėjimą.
Visas EUIPO tyrimas paskelbtas https://bit.ly/3dP5fyI
© INAC.LT, 2021