AR IŠGELBĖS AUTORIŲ TEISES ĮSTATYMŲ PAKEITIMAI?

Vėl ir vėl matome, kai visi, kas tik netingi imasi LR Autorių ir gretutinių teisių įstatymų pakeitimų. Jei seniau dar buvo sistema, teises gynė teisių turėtojų įgalioti atstovai, su distributoriais buvo kalbama kokios problemos, ką reikėtų keisti, tai dabar matome, kad pakeitimų pasipylė kaip iš rėčio vandens. Deja, nei vienas pakeitimas piratų nesustabdė. Atvirkščiai- tik galima sakyti padėjo piratams auginti stuburą.

Deja, pakeitimai savaime nereiškia autorių teisių gynimo. Ir neseniai priimti pakeitimai dėl privalomų nurodymų mokėjimo įstaigoms nutraukti mokėjimus nieko nepakeitė- piratai kaip rinko pinigus, taip ir renka. Ir be šio įstatymo pakeitimo jau ir seniau buvo galima nutraukti pajamas piratams- tereikia žinoti ką ir kam parašyti.

Šiuo metu INAC pastebėjome, kad vėl ruošiami ir teikiami pakeitimai, kurie praktiškai nereikalingi. Tai dėl privalomų nurodymų paieškos sistemoms išimti blokuotus domenus iš paieškos sistemų.

LR Kultūros ministerijos darbo grupėje Google kompanija jau yra minėjusi, kad jei yra teismo sprendimai, Google iš paieškos sistemos tuos domenus, kurie yra blokuoti, išims. Tereikia nusiųsti kompanijai informaciją- teismo sprendimus. Matome, kad sprendimai nebuvo nusiųsti, t.y. autorių teisės nebuvo ginamos.

Dabar norima visa tai įteisinti įstatymu. Deja- vėl pavėluotai. Piratai nėra atsilikę technologijose. Ir jei paieškos sistemoje Google suvesime frazę „Filmai online“, pamatysime, kad pirmos pozicijos yra tinklalapiai, pasiekiami IP adresu. Taigi, įstatymo pakeitimai dėl domenų išėmimo iš paieškos sistemų pavėlavo gerais dvejais metais, ir INAC nuomone reikšmingos įtakos piratavimui neturės. O ir piratai kiekvieną dieną tinklalapius verčia pasiekiamais IP adresu…

Piratiniai tinklalapiai pasiekiami IP adresu paieškos sistemoje

Matome, kad jau metus laiko tik kalbama kaip apginti teises, keičiami įstatymai, tačiau realių veiksmų nesiimama. Netgi LRTK vykdomi blokavimai, jei vartotojai vieną kartą padaro apėjimą savo įrenginyje, daugiau neveikia. Nei esami, nei vėliau būsimi. Taigi lieka vienintelis kelias- imtis realių gynimo veiksmų. Tačiau ar tai bus vykdoma, ar tik vėl bus pakeitimai dėl „varnelių“? Ar bus sugrįžta prie strateginių dalykų ir tikro teisių gynimo?

Šiuo metu teisių gynimo prasme per paskutinius metus Lietuva INAC nuomone krito apie penkerius metus atgal. O gal ir daugiau. Ar sugebėsime atstatyti prarastas pozicijas?

© INAC.LT, 2022