KOL LIETUVOJE NEBUS SUKURTA STRATEGIJA- PIRATAI IR TOLIAU PIRATAUS
Metai iš metų Lietuvoje sprendžiama kaip sustabdyti piratavimą. Analizuojama ką dar padaryti, kad Lietuvoje būtų mažesnis piratavimas.
Piratavimas buvo yra ir bus, kol nebus skirtas tinkamas biudžetas piratavimo stabdymui ir nebus imtasi tikrų, o ne tariamų priemonių piratavimui mažinti.
Jokie DNS blokavimai nėra veiksmingi nei vienoje šalyje. LRTK vykdomas DNS svetainių blokavimas lengvai apeinamas naršyklėse esančia funkcija “Enable HTTPS over DNS” ir tai nėra kažkoks nelegalus interneto vartotojų veiksmas.
Naujoje Firefox yra integruota „HTTPS over DNS” funkcija, kurią galima įjungti: Tools – Options – General – Network settings – Pažymėti (uždėti varnelę)- “Enable HTTPS over DNS” ir pasirinkti (Use provider) Cloudfare (pagal nutylėjimą) arba kitą DNS serverį.
Po šių keleto paspaudimų jokia LRTK ar kitos institucijos blokuota svetainė nebus blokuota. Taip pat neveiks jokie būsimi blokavimai. Ar verta toliau kalbėti apie tokio „blokavimo” efektyvumą? Nekalbant apie tai, kad jei svetainė pasiekiama IP adresu, tai apie jos blokavimą iš viso negali būti nei kalbos- Lietuvoje nėra galimybės teisiškai tai padaryti.
Mūsų nuomone seniai reikia tokio blokavimo atsisakyti ir rinktis efektyvesnius blokavimo metodus arba kitus gynimo būdus.
Kiek kartų dar išgirsime interneto vartotojus sakant „jūs laikykite, kad blokavote, mes sakysime, kad mums tinka” posakių? Ar ir toliau užmerkę akis laikysimės nuostatos, kad viskas vyksta, teisės ginamos?
Nekalbame jau apie kitus blokavimo apėjimo būdus, kurių visi išmoko tiek iš Facebook piratų puslapių, tiek iš el. laiškais gaunamomis piratų instrukcijomis.
Trumpalaikiame periode visi kūriniai Lietuvoje sėkmingai apginami, tačiau ilgalaikiam periodui- Lietuva ne tik, kad neturi sukūrusi strategijos, tačiau tam neskiriama jokio centralizuoto biudžeto. Piratai tą mato ir kuria naujas svetaines, kurios dygsta kaip grybai po lietaus, transliavimui imamas tas pats šaltinis.
Tai reiškia, kad šalyje sustambėjo piratai, tapo stipresni, jų sumažėjo, tačiau stabilizavusis piratinei rinkai ji plečiasi geometrine progresija. Piratiniai tinklalapiai tapo kokybiški, paslaugos mokamos, kuo toliau tuo didesnių resursų reikės norint tokius dalyvius eliminuoti iš rinkos.
Dar viena pagrindinė tendencija- meidžorinės (Holivudo) komanijos vietiniams distributoriams nesuteikia teisių gintis kūrinius, nes ginasi pačios, o paskui viešai pasauliui skelbia, kad Lietuva yra viena didžiausių piratinių šalių.
Tai irgi nėra teisinga, todėl šios kompanijos turi ginti savo teises mūsų teritorijoje ir tik tuomet skelbti apie pasiektus ar nepasiektus rezultatus ir lūkesčius. O dabar esamą padėtį lengvai matome apsilankę bet kurioje neteisėtai filmus platinančioje tiesioginių transliacijų ar Torrent tipo svetainėje.
Nepriklausomi ekspertai teigia, kad maža legalių kūrinių internete kaina gali išspręsti problemą. Deja, per daug ilgai užsižaista su blokavimais, bendrai nieko nedaryta ginant teises, o ir kainos mažinti legalūs platintojai negali, nes platformos nuostolingai tikrai nedirbs.
Užsienyje taip pat kovojama su piratais, taip pat nepasiekiamas norimas rezultatas. Vienodos panacėjos bendrai nerasime ir nenustatysime, kadangi skirtingos rinkos, skirtingi vartotojų įpročiai.
Vienas efektyvesnių pagrindinių kovos būdų- serverių poėmiai; tereikia bendradarbiauti su tos šalies, kurioje talpinami “piratiniai” serveriai autorių teisių gynimo agentūromis, padėti joms nustatyti pažeidimus ir su tos šalies pareigūnais atlikti serverių poėmius. Po keleto tokių „reidų”, uždarius didžiuosius piratus, realiai sumažėjus piratavimui, pakiltų legalių platformų lankomumuas, pasikeistų vartotojų įpročiai. Tik taip šiai dienai galime sukovoti su šiais pažeidimais, siekiant pažangos ilgalaikiame periode.
Tai yra vienas geriausių ir efektyviausių būdų greitai ir ilgam pasiekti norimą rezultatą. Ar bus bent vienas atvejis? Laikas parodys, o tuo tarpu esame viena labiausiai pirataujančių valstybių. Bent taip teigia užsienio organizacijos…
Plačiau apie problemas, esančias šiuo metu rašo ir lrytas portalas: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2020/05/10/news/tai-priverstu-zmones-nustoti-piratauti-internete-priemones-efektyvesnes-uz-baudas-ir-kalejima-14768605/
INAC.LT, 2020