Kelerius metus Lietuvoje netyla diskusijos kaip geriau ginti teises internete. Blokuoti? Išiminėti serverius? Šalinti neteisėtai viešai paskelbtus kūrinius? Priklausomai nuo reikalingo gynimo būdo galima taikyti keletą metodų vienu metu, t.y. ginant kompleksiškai.
Dar 2019 m. Birželio mėn. 19-20 dienomis LR Kultūros ministerijos visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupė organizavo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos PINO (WIPO) ir Lietuvos institucijų, ginančių intelektinės nuosavybės teises internete susitikimą (https://inac.lt/lt/2019/06/21/susitikimas-su-wipo-atstovais/).
Susitikime dalyvavo PINO Teisės patarėjas, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos skyriaus teisinis patarėjas Thomas Dillon (Ženeva), Danijos autorių teisių apsaugos aljanso direktorė Maria Fredenslund, INAC, LRTK, IVPK prie LR SM, teismų, autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų atstovai, kiti suinteresuoti asmenys.
Danijos atstovai deklaravo labai didelį DNS blokavimo efektyvumą (apie 40%) ir tai, kad tai praktiškai vienintelis teisingas būdas ginti teises. Ir, kad tai yra labai efektyvu ir duoda didelę naudą.
Buvo diskutuojama apie blokavimo apėjimo būdus kaip DNS keitimas, VPN ir kt., INAC paprieštaravome dėl efektyvumo ir užklausėme apie tai, tačiau Danijos atstovai teigė, kad jų interneto vartotojai nenaudoja tokių apėjimo priemonių ir kad padėtis gerėja, piratavimas mažėja.
Danijoje 2019 m. buvo blokuoti 141 vnt. piratinių tinklalapių. Teigiama, kad tai duoda didelį efektyvumą ir šie tinklalapiai yra nepasiekiami Danijos interneto vartotojams. Deja, Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad tai tebuvo mitas, o piratų per šį laikotarpį ne tik, kad nesumažėjo, bet ir realiai išliko tiek pat, o Danijos interneto vartotojai, kaip ir kitų šalių, naudojasi apėjimo priemonėmis.
Taip, DNS blokavimas tam tikram laikui gali sumažinti lankytojų srautą, tačiau interneto vartotojams atlikus pakeitimus savo įrenginiuose, srautas praktiškai grįžta beveik į pradinį lygį.
Danijoje atlikto tyrimo duomenimis apie 17% Danijos interneto vartotojų teigė, kad naudojasi VPN. Pirataujančių tarpe apklausoje 44% prisipažino, kad norėdami pasiekti piratinius filmus naudojasi VPN.
Taigi deklaruojami 40 proc. sumažėję srautai į piratines svetaines gali būti ženkliai per dideli, o įvertinant darbinius srautų kitimus, galime teigti, kad srautai mažėja iki 10%, o tai, įvertinant kaštus, praktiškai visiškai neefektyvvu. Praktikoje 10-15% srautų kitimai yra darbiniai, t.y. tiek kinta vartotojų srautai ir neblokuojamose svetainėse.
Danijos autorių teisių apsaugos aljanso deklaruojami srautų sumažėjimai buvo priskiriami blokavimo efektyvumui. Tačiau būtent šis „Mediavision“ tyrimas nurodo tikruosius srautų iš daniškų IP adresų mažėjimą- danų naudojamus VPN ryšius ir alternatyvius- atvirųjų DNS adresų- tiekėjus, leidžiančius apeiti blokavimą.
Galutinis efektas yra tas, kad, nepaisant plataus mąsto blokavimo ir galimai didelio srauto į piratines svetaines sumažėjimo, piratų vartotojų skaičius išlieka stabilus, ko, greičiausiai, nenustato šios blokavimo priemonės, nes jos nefiksuoja VPN ir DNS keitimų naudojimo.
Taigi išlieka atviras didelis klausimas: ką galima padaryti toliau siekiant sumažinti piratavimo lygį?
Kaip jau esame ne kartą minėję- tik kompleksinės gynimo priemonės, „follow the money (sekime pinigus)“ gali duoti norimą efektą.
Plačiau apie Danijos atvejį: https://bit.ly/35tDzKO
INAC.LT, 2020