Šiuo metu Lietuvoje populiarėja teisių gynimas blokuojant prieigą prie tam tikrų svetainių, kuriose neteisėtai viešai padaromos ir platinamos audiovizualinių kūrinių kopijos be licencijos. Tiek media, tiek daugelis interneto vartotojų jau baigia priprasti prie nuolatinių diskusijų ir veiksmų, kuomet svetainės paprasčiausiai blokuojamos ir atrodytų taip apginamos autorių ir kūrėjų kompanijų teisės. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Kas geriau: svetainių blokavimas ar ieškiniai kompensuoti patirtai žalai? Šalinti kūrinius ar šviesti visuomenę? Galbūt didinti legalią prieigą? …
Padiskutuokime dėl kiekvieno gynimo būdo, kuris tikrai užtikrintų teisių gynimą ir būtų ne menamas, bet realus.
Blokavimas. Šiuo metu Lietuvoje teisiškai galimas tik domeno blokavimas DNS būdu. Ką tai reiškia svetainių valdytojams, teisių turėtojams ir interneto vartotojams?
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau LRTK) įgaliota nuo 2019 m. balandžio mėn. uždrausti prieigą prie nelegalaus turinio jei gauna teisių turėtojų pranešimus apie nešalinamus pažeidimus ir jų pagrindu, atlikusi tyrimą, ar išnaudotos visos neteisminės priemonės, kreipiasi į teismą, kad teismas sankcionuotų svetainių blokavimą. Jei teismas priima teigiamą sprendimą, svetainė gali būti blokuojama. Tačiau nereikia pamiršti, kad pašalinus šiuos pažeidimus, dėl kurių svetainė yra blokuota, ir apie tai informavus LRTK, interneto paslaugų teikėjai per 5 darbo dienas privalo ją atblokuoti.
Svetainių (platinančių neteisėtas filmų kopijas) valdytojai, tikrai esame įsitikinę, rankomis trina. Juk jie nesusilaukia jokių sankcijų, realiai yra blokuojami vartotojai, kurie ir turi didžiausias problemas pasiekti svetaines. Toks teisių gynimo būdas (blokavimas) tokiu būdu, koks yra įteisintas Lietuvoje, šiai dienai praktiškai yra neveiksmingas visiškai, ir pati LRTK tai pripažino visų pirma tik kaip informacinę priemonę (https://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/torrentlt-svetaines-savininkai-nesibaimina-jau-moko-vartotojus-kaip-apeiti-puslapio-blokavima.d?id=82455107) – “…LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas. Anot jo, pirmiausia, svetainių blokavimo tikslas buvo informuoti žmones, kad turinys šiose svetainėse yra paskelbtas neteisėtai…” Ir su tuo negalima nesutikti, šis tikslas tikrai yra pasiektas. Tačiau ar toks yra teisių gynimo tikslas, čia jau kitas klausimas.
Šiuo metu internete laisvai skelbiami blokavimo apėjimo būdai; DNS keitimasis nėra draudžiamas.
Dar daugiau- jei teisių turėtojai neišsinagrinėja svetainių veikimo, jų galimų kopijų ir subdomenų iki pat pagrindų, tokie teikimai blokuoti svetaines realiai ne tik, kad netgi nesutrikdo jų darbo, bet šių svetainių veikla išplečiama ir kitais domenais, IP adresais, o IP adreso netgi negalima blokuoti, nes tai nėra įtvirtinta LR Autorių ir gretutinių teisių įstatymu.
Paprasti du paskutiniai greičiausiai nelabai sėkmingo blokavimo pavyzdžiai- Filmai.in papildomai veikia ir kaip Filmai.tv ir http://37.221.162.250/
Torrent.ai papildomai veikia seniai visiems žinomu domenu Torrent.lt ir IP adresu 88.80.28.26.
Suvedus paminėtus domenus/IP adresus naršyklėje, šios svetainės yra pasiekiamos, nes jos paprasčiausiai neblokuojamos, nes nebuvo pateiktos LRTK blokavimui.
Remiantis Alexa.com duomenimis Filmai.in yra 45% interneto vartotojų iš Lietuvos (https://www.alexa.com/siteinfo/filmai.in), Torrent.ai- 42% (https://www.alexa.com/siteinfo/torrent.ai).
Ir toks lankomumas yra jau po blokavimo, o tai galėtų reikšti, kad galbūt ne visi interneto paslaugų teikėjai blokuoja svetaines, o atsižvelgiant į unikalių lankytojų srautą, šis nemažėja- reiškia vartotojai naudojasi apėjimo priemonėmis. Todėl švietimas tikrai yra reikalingas.
INAC duomenimis, šių svetainių lankomumas vien blokuotais domenais praktiškai nemažėja ir kinta „darbiniu“ dydžiu (atitinkamai 141,5k ir 44,3k lankytojų Cutestat.com duomenimis) – kaip ir visose svetainėse, lankytojų srautai kinta ir nėra stabilūs. O jei dar pridėtume srautus iš kitų aukščiau paminėtų domenų, kad dar lankytojai į šias svetaines jungiasi per IP adresą, tai srautų mažėjimas vargu ar būtų ženklus, o galimai net ir padidėjęs.
Pateikoje lentelėje ir grafike matome didžiausių Lietuvos interneto rinkai skirtų tinklalapių, viešai skelbiančių filmus ir kt. audiovizualinius kūrinius, statistiką prieš/po blokavimo ir unikalių lankytojų skaičius remiantis Cutestat.com rezultatais (neįvertinta tik tarpulaikio statistika, pateikta atitinkamai dvejų datų skaičiai, taip pat vienas tinklalapis nėra blokuotas).
| Unikalūs lankytojai per dieną/blokavimo data | ||||
| Pavadinimas | 2019 m. Sausis | Blokavimo pradžia | 2019 10 28 | Blokavimo data |
| Filmai.in | 71 000 | 149 518 (2019 10 04) | 140 696 | 2019 10 04 |
| Linkomanija.net | 45 000 | 45 000 (2019 01 16) | 66 347 | 2019 01 16 |
| Filmux.org | 33 000 | 33,000 (iki 2019 01 20) | 59 840 | Neblokuota |
| Torrent.ai | 25 000 | 50 037 (2019 10 04) | 44 311 | 2019 10 04 |
Lentelė Nr.1 Unikalių lankytojų skaičius svetainėse
Grafikas Nr.1 Unikalių lankytojų pokyčiai 2019m. sausio- spalio mėn. laikotarpiu, tūkst.
Be viso to dar kaip ir minėjome DNS blokavimo efektyvumas yra žemas. Remiantis LRTK pateikiama informacija, šiais metais įsigaliojus blokavimo aprašui, per 7 mėnesius blokuotos 13 (trylika) svetainių, pažeidžiančių autorių teises (https://www.rtk.lt/interneto-svetaines-pazeidziancios-autoriu-teises/).
Tačiau interneto vartotojams, įsidiegusiems apėjimo būdus blokavimai negalioja. „Piratinių“, jei taip galima išsireikšti svetainių valdytojai puikiai pasiruošė blokavimui, kiekvienos blokuotos svetainės administratoriai apėjimų būdus pateikia tiek socialiniuose tinkluose, tiek blokuojamose svetainėse. Taip jie pradėjo elgtis dar nebūdami blokuoti, todėl greičiausiai dėl šios priežasties ir išsaugojo savo vartotojus.
Nei vienos šių svetainių nebus galimybių realiai efektyviai blokuoti nepakeitus įstatyminės bazės arba neišsprendus blokavimo kitu būdu, kurių yra ne vienas.
Technologijoms tobulėjant, tiek Chrome, tiek Firefox naršyklės jau tau turi numatytus “Enable DNS over HTTPS” nustatymus (default) ir jose jau yra įdiegti Cloudflare DNS adresai, tereikia tik įjungti šią funkciją arba pasikeisti savo naršyklėse/kompiuteriuose kitus nustatymus ir visas blokavimas, kuris jau yra atliktas Lietuvoje ir būsimi blokavimai DNS būdu, neveiks, o vartotojai toliau sėkmingai naudosis svetainėmis, svetainių valdytojai toliau sau ramiai dirbs, kaip dažnai teigia interneto vartotojai- “visi patenkinti” “varnelės” uždėtos. Bet ar galime teigti, kad teisės apgintos?
Tačiau ar tikrai “visi patenkinti”? Labiausiai ir toliau nukenčia autoriai, atlikėjai, kino kūrėjų kompanijos, kino distributoriai,- nepašalinamas nelegalus turinys, kuris kaip ir blokuotas, bet kaip ir toliau realiai platinamas.
Reiškia teisės nėra apgintos, nes neteisėtas turinys nepašalinamas. Ir tai ypač aktualu kino distributoriams, kurių premjeriniai filmai laisvai platinami internete nepaisant jokių blokavimų.
Taigi apibendrinant esamą situaciją galime teigti, kad blokavimas DNS būdu šiai dienai nėra ta gynimo priemonė, užtikrinanti autorių teisių apsaugą internete. Jau kuris laikas pastebimi nelegalaus srauto didėjimai, ir jie nepaisant blokavimų nekrinta. Interneto architektūra yra tokia, kad jis ir buvo sukurtas taip, kad informaciją perduoti bet kokiomis sąlygomis, esant bet kokiems trukdžiams. Taip, efektyvių blokavimo būdų yra, tačiau jie kol kas Lietuvoje nenaudojami.
Švietimas. Edukavimas skatina vartotojus rinktis legalų turinį, galbūt tikintis taip pamažu eliminuoti iš rinkos pažeidėjus ir nelegalų turinį platinančias svetaines, tačiau tai nėra gynimo priemonė.
Legalaus turinio pasiūla. Dėl legalios prieigos didinimo tai galime diskutuoti kiek norime, tačiau kol valstybės ekonominis lygis bus žemas, kol didžioji dalis žmonių gyvens žemiau vidutinio lygio, proveržio legalių filmų pardavimuose internete sunku tikėtis. Taip, tikri kinomanai perka legaliose platformose, renkasi kokybę, žiūri filmus be iššokančių reklamų, kad tikrai turėtų gerą laiką su šeima ar draugais pažiūrėti gerą filmą. Tačiau šiandienai tai dar tikrai nėra kritinė masė, leidžianti keisti žaidimo taisykles. Aišku, legalaus turinio pardavimai didėja, kadangi tai yra kokybiškas turinys, tačiau „piratiniai” srautai dar labai kerta legaliems pardavimams.
Visgi visais laikais autorių/gretutinių teisių klasikiniu gynimu buvo laikoma pažeidimų identifikavimas, jų šalinimas, žalos/kompensacijos priteisimas.
Serverių išėmimas, kaip parodė paskutinis BREIN atvejis (Moonwalk.cc serverių išėmimas https://inac.lt/lt/2019/10/22/olandijos-brein-nutrauke-moonwalk-cc-serveriu-veikla-rusijos-didieji-piratiniai-tinklalapiai-neteikia-filmu-perziuru/) yra pati efektyviausia gynimo priemonė. Kadangi serveriai paprastai naudojami daugelyje web tinklalapių, nukirtus pagrindinių Host serverių srautus paprastai didelė neteisėtos rinkos dalis lieka be nelegalaus turinio.
Kaip rodo šiuo metu esanti praktika, efektyviausi teisių gynimo būdai yra:
– kūrinių šalinimas teisinių aktų nustatyta tvarka;
– kompensacijos dėl padarytos žalos išieškojimas civiline tvarka;
– piniginių srautų užkardymas (pajamų stabdymas);
– serverių išėmimas, pilnai nutraukiant svetainių darbą;
Praktiškai visų svetainių valdytojai ir Host IPT administratoriai (efektyvumas virš 95%) laikosi EUCD/DMCA reikalavimų ir šalina neteisėtą turinį kai tik gauna pranešimus apie pažeidimus.
Taigi, jei blokavimai ir gali būti apeinami, tai teisiniai gynimo būdai yra efektyvūs ir jų apeiti tikrai nepavyks.
*******
Intelektinės nuosavybės apsaugos centras (INAC) vykdo nuolatinį monitoringą, gina intelektinės nuosavybės teises, analizuoja interneto srautus ir vykdo kitas veikas, tikslu apginti savo atstovaujamas kompanijas, išieškoti kompensaciją dėl neteisėtų veiksmų patirtos žalos.
INAC kartu su advokatų kontora METIDA bei kitais partneriais esame parengę jau ne vieną bylą teismams, kuriose surinkti įrodymai leido sėkmingai apginti teises, prisiteisti kompensaciją, nuolat šaliname neteisėtai viešai paskelbtus kūrinius.
© INAC.LT, Visos teisės saugomos