Daug tenka girdėti, o ir žiniasklaida turbūt nemažai prisidėjo prie neteisingos nuomonės formavimo, kad siųstis/skleisti failus galima nebaudžiamai, ir niekas nepagaus, nes neįmanoma nustatyti, kas tai padarė, iš kokio IP adreso buvo skleidžiami failai.
Pabandysime padėti susivokti „teisinėse džiunglėse“ ir kaip išvengti galimų ieškinių dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, paprasčiau tariant dėl nelegalių failų dalinimosi.
Viena populiariausių P2P failų apsikeitimo klientų yra uTorrent. Ne paslaptis, kad tai bene patogiausia programa, kurios principu pagrįsta dauguma nelegalų turinį platinančių platformų, kitaip sakant Torrent tipo failų indeksavimo puslapiai.
Galime tik pasakyti, kad LR CK ir LR CPK reglamentuoja apie sutartinių santykių atsakomybę. Ir atsako paprastai tas, kuris turi užsisakęs interneto prieigą. Jei jis nepadarė jokio pažeidimo, o jo prieiga pasinaudojo kitas asmuo, tai sutarties šalis ginčo atveju turi pareigą informuoti teismą apie pažeidėją. Jei jis to nepadaro, tai atsakomybė tenka sutartį sudariusiam asmeniui.
Na o dabar prie reikalo apie įrodymus. Įsidiegdami uTorrent klientą visi turime sutikti su licencijomis sąlygomis, ir daug negalvodami paspaudžiame „I agree“ mygtuką, tuo sutikdami su licencijos sąlygomis. uTorrent EULA- galutinio vartotojo licencija („End user licence agreement“, http://www.utorrent.com/utorrent-pro/eula) numatyta, kad bus matomi visų tarpusavyje besikeičiančių failais kompiuterių duomenys, įskaitant IP adresus, išsiųstų/parsiųstų duomenų kiekiai, pavadinimai, kita informacija. Įvertinant tai, kad Torrent failą reikia parsisiųsti iš tinklalapio (Tas, kuris kuria Torrent failą jau automatiškai žino failo turinį), matome, kad interneto vartotojas iškart mato ir sužino visą apie failą tinklalapyje pateikiamą informaciją ir jau iš anksto žino, ką siųstis ketina.
Įvertinant tai, kad programos- ne sertifikuojamos, o licencijuojamos, galime teigti, kad jokios specialios įrangos, kaip mėgina mums įteigti spaudoje esančių straipsnių autoriai, nereikia. Užtenka valstybės įgaliotam pareigūnui – antstoliui- užfiksuoti, ką jis parsisiunčia iš skleidėjų, ir tai teisme yra pakankamas įrodymas apie pažeidimą. Kaip jau minėjome, dauguma vartotojų mano, kad tai paprasčiausi ekranvaizdžiai- „print screen‘ai“. Deja turime jus nuvilti- tai ne tik printscreen‘ai, o įrodymai, ką fiksavo antstolis ir kokia informacija iš Torrent tipo tinklalapio tarnybinių serverių- Torrent tinkle fiksavimo metu esančių įrenginių- duomenys matomi jo naršyklėje kompiuterio ekrane.
Na, visada atsiras prieštaraujančių- „Tai nepatikimi duomenys“ ir t.t. Galime apie tai ilgai diskutuoti, bet antstoliai, fiksuodami pažeidimus fiksuoja ir statinį tinklo vaizdą- t.y. informaciją, kurią pateikia „Windows“ operacinė sistema apie kompiuterio susijungimus su kitais įrenginiais per internetą.
Windows- daugiausiai visų naudojama operacinė sistema. Viena iš jos funkcijų – Statinis tinklo vaizdas. Jos pagalba taip pat galime matyti IP adresus, kurie susijungę su mūsų kompiuteriu, arba jų reversą- serverius.
Pabandysime paaiškinti, kaip kiekvienas galime pasitikrinti šią informaciją- matyti kokie įrenginiai ar tarnybinės svetainių stotys yra susijungę su mūsų kompiuteriu. Per „Start“ funkciją atidarome „Comand Prompt“ langą ir surenkame „netstat –n“ arba „netstat –b“ (su tarpeliu prieš ženklą „-„). Ir operacinė kompiuterio sistema pateiks mums rezultatus- visus IP adresus, domenų vardus kurie susijungę su kompiuteriu- tiek ir interneto svetainių, jei siunčiamės ar skleidžiame kūrinius- bendrus IP adresus, susijungusius tinkle. Jei patikrintume su uTorrent failų apsikeitime dalyvaujančiais kompiuterių adresais, pamatytume, kad uTorrent pateikiami duomenys ir „Windows“ operacinės sistemos Statinio tinklo vaizdo duomenys sutampa. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad kaip ir rašoma uTorrent kliento EULA licencijoje, Windows statinis vaizdas parodo taip pat, kad matomi visi apsikeitime dalyvaujantys įrenginiai- jų IP adresai. O tai jau yra pakankamas įrodymas apie pažeidimą, jei tai tinkamai užfiksuota- tai atlieka valstybės įgalioti pareigūnai- antstoliai.
Taigi jūs visada turite galimybę pasirinkti- ar naudotis teisėtais šaltiniais, ar nelegaliais. Jei naudositės nelegaliais- ieškiniai gali pasiekti jus per trejetą metų.
Todėl verta pagalvoti, ar geriau nusipirkti knygą knygyne, prisijungti prie „Spotify“, nueiti į kino teatrą, ar siųstis nelegaliai.
© INAC, 2015