„YouTube“ ir „Facebook“ yra populiariausios „piratų svetainės“ Danijoje (Plačiau: https://bit.ly/3Hsy7Ly). Nepaisant piratinių svetainių blokavimo, Danijos piratavimas sparčiai kyla (apie tai INAC rašėme dar 2020 m. gegužės 4 d. https://bit.ly/39uHduy). Danijos kovos su piratavimu grupė „Rights Alliance” praneša, kad neteisėtas filmų ir TV turinio vartojimas pasiekė aukščiausią lygį per devynerius metus.
Nors prieš keletą metų INAC susitikimo su Danijos teisių gynimo aljansu metu sakėme, kad Danija- ne išimtis ir reikia imtis realių veiksmų, mums buvo teigiama, kad dėl svetainių blokavimo Danijoje piratinis srautas krito labai ženkliai ir Danijos vartotojai nesinaudoja nei VPN nei DNS serverių keitimais. Deja, mitas galutinai žlugo, o „Mediavision“ apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis visų Danijos piratų naudojasi VPN (38%) arba alternatyviais DNS serveriais (36%), kad gautų prieigą prie užblokuotų svetainių.
Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų įžvalgos išsipildė ir galbūt dabar bus prieita prie realių teisių gynimo veiksmų. DNS blokavimas nėra tas gynimo būdas, kuris ženkliai padėtų sumažinti piratavimą. Tai gal labiau teisingai skambėtų kaip “susitaikymo priemonė”, kuomet viena pusė sako- mes giname, kita- mums tinka. O dėl to labiausiai nukenčia kino kompanijos ir autoriai, kurių teisės realiai nėra ginamos.
Tačiau Lietuvoje turime ir kuo pasidžiaugti- valstybinės institucijos sudaro visas sąlygas teisių turėtojams apsiginti savo teises.
Jei palygintume Lietuvoje ir Danijoje vykstančius procesus- galime teigti, kad situacija yra analogiška. Palyginimui paėmėme penkias didžiausias piratines svetaines, skirtas Lietuvos rinkai ir penkias legalias LT rinkai skirtas svetaines. Jei nelegalias per dieną aplanko apie 300 000 interneto vartotojų, tai legalias- iki 70 000 (tai yra kintantys dinaminiai skaičiai, priklausomi nuo lankytojų srautų).
Atlikus skaičiavimus matome, kad Lietuvoje piratavimo mastai siekia daugiau kaip 80%. Tai reiškia, kad visi vartotojai išmoko apeiti blokavimus ir jis kaip gynimo priemonė tampa mažai reikšmingu. Jei palygintume ir socialinius tinklus, tai Lietuvoje, kaip ir Danijoje interneto vartotojai naudojasi jų suteikiamomis galimybėmis žiūrėti piratinį turinį, kol teisių turėtojai nesiima šalinimo procedūrų.
INAC skaičiavimais, pagal viešoje erdvėje prieinamą informaciją, socialiniuose tinkluose lietuvių kalba esančio piratinio turinio peržiūrų skaičius perkopė 750 000 000 peržiūrų ir sparčiai artėja link milijardo.
© INAC.LT, 2022