„Iškilmingai prisiekiu, kad esu pasirengęs krėsti eibes“, – vienoje iš kalėdine tradicija Lietuvoje tapusio filmo visai šeimai dalių sako pagrindinis veikėjas Haris Poteris. Visgi kalėdiniu laikotarpiu eibių iškrėtė ne tik filmų herojai, bet ir įvairūs intelektinės tapatybės sergėtojai, paklydę interneto piratų „pokštų“ voratinklyje. Naujausia internete plaukiojančių piratų eibė – prisidengus veidrodine svetaine suklaidinta Lietuvos mokėjimų bendrovė „Paysera“. Paradoksalu, bet šiuo atveju eibės sėkmę užtikrino ne tik piratai, bet ir autorių teises ginančių institucijų tarpusavio nebendravimas. Kodėl taip nutinka, ir ką daryti, kad tokių eibių aukomis netaptų bet kuris iš mūsų?
Tarpinstitucinis bendravimas – sėkmės garantas
Autorių teisių gynimas turi būti vykdomas nuolatos: stebimos įvairios svetainės, mokėjimai už paslaugas, šalinamos nelegalios nuorodos. Jeigu randame problemą, geriausias jos sprendimo būdas – tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Būtent bendravimas per trečiąsias šalis ir išpučia burbulus ten, kur jų nėra. Įvairias situacijas galima išspręsti per keletą valandų, jeigu tik yra noras komunikuoti. Žmogišku bendravimu paremtas problemos sprendimas yra žymiai veiksmingesnis.
Pastebėjus, kad nelegalus tinklalapis „filmai.in“ įsidiegė mokėjimo sistemą, tuoj pat susisiekėme su „Paysera“ atstovais ir pranešėme situaciją. Mokėjimo paslaugų teikimo problema, kelių valandų eigoje buvo išspręsta. Toks pavyzdys įrodo, kad bendravimas yra raktas į sėkmę. Bendrovės „Paysera“ atsakomybės ir nusižengimo šioje situacijoje nėra – ji tiesiog buvo klaidinama ypač pažengusių ir technologiškai išprususių piratų. Mokėjimo paskirtyje „Paysera“ matė ne „filmai.in“, o kitos, veidrodinės, svetainės paslaugų apmokėjimą. Neįsigilinus į visą šią situaciją, labai paprasta pateikti netikslią informaciją žiniasklaidai, kaltinimus bendrovei, suteršti jos garbę ir prestižą. Ginant autorių teises reikia išklausyti visas puses ir tik tada pateikti informaciją visuomenei. Čia svarbi ir pačių žurnalistų etika, ir teisių gynimo institucijų atsakomybė, gebėjimas neklaidinti žiniasklaidos. Svarbu suprasti, kad legalios bendrovės nesielgs nelegaliai, nes paprasčiausia nenorės susiteršti savo įvaizdžio, kuris joms yra be galo svarbus.
Kuo daugiau tokių nereikalingų skandalų, tuo labiau žmonės pastebi ir įsimena nelegalias svetaines, kuriose galiausiai ir apsilanko. Šiuo atveju tarpinstitucinis nebendradarbiavimas ir pakišo koją bei dar kartą suteikė nemokamą reklamą nelegalaus turinio tinklalapiui. Lietuvoje turime tikrai gerą bazę – reikia tik noro bendrauti ir kartu spręsti problemas.
Noras viską gauti čia ir dabar
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) yra ištyrusi, kad piratinių svetainių naudojimas priklauso nuo šalies ekonominio išsivystymo – kuo jis didesnis, tuo žmonės labiau linkę susimokėti už legalų turinį. Visgi kalbant apie jaunus žmones, tokie dėsniai ne visada galioja, nes jiems vienas svarbiausių faktorių – yra gauti produktą čia ir dabar. Jei žmonės sugebėtų tai sukontroliuoti – interneto piratams eibes krėsti būtų žymiai sunkiau. Bandymas šviesti jaunus žmones – kalbėjimas apie piratavimo problemas, realių pavyzdžių rodymas tikrai pasitarnautų bendram gėriui.
Šiuo metu Lietuvoje, nors progresas ir yra, jis vis dar pakankamai mažas. Nelegaliu turiniu bei įvairiomis nuorodomis į piratines svetaines žmonės ypač aktyviai dalinasi socialiniuose tinkluose. Nepaisant to dar dalijamasi ir instrukcijomis, kaip apeiti apsaugos sistemas. Per pastaruosius dvejus metus situacija pagerėjo – deja, ne tiek, kiek norėtųsi.
Atidumo trūkumas – plonesnė piniginė
Už paslaugą mokantis žmogus turėtų būti atidus ir pažiūrėti, kam moka pinigus. Gali pasitaikyti atvejų, kai pavyzdžiui, nusipirkus piratinės filmų svetainės taškus, bus pritaikytas abonementinis mokestis, o pinigai nuskaičiuojami kas savaitę ar mėnesį. Jei piratai nuspręstų tą mokestį padidinti – vartotojai savaime mokėtų daugiau. Tokios apgaulių schemos pastebimos ne tik nelegaliuose filmų tinklalapiuose, bet ir įvairiose internetinėse parduotuvėse.
Veidrodinių svetainių apgaulių ypač pagausėja šventiniu laikotarpiu, kuomet visi perka kalėdines dovanas. Reikia įsitikinti, kam yra pervedami pinigai, kokie yra valdytojo kontaktai. Atkreipti dėmesį į kainą – ar ji reali, ar kelia įtarimų.
Pasauliniai žaidėjai rodo pavyzdį
Lietuvoje kai kurie teisių turėtojai nuolatos tik kalba, kaip ir ką reikėtų daryti, bet patys veiksmų nesiima ir laukia, kad visą darbą už juos padarys kažkas kitas. Stebuklo galima tikėtis tik tada, kai kryptingai yra siekiama tikslo. Pavyzdžiui „Google“, naudodama paieškos šalinimo sistemą, autorių teisių apsaugos srityje rodo milžinišką pavyzdį ir skatina šalinti nelegalias nuorodas. Tiek ši, tiek kitos kompanijos sudaro visas galimybes ginti teises, reikia tik noro ir kokybiško tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Turime siekti, kad geriausiu to pavyzdžiu taptų Lietuva.
Straipsnis publikuotas ir Delfi naujienų svetainėje https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/interneto-piratu-eibes-graziausias-metu-sventes-apkartinti-gali-ne-tik-grincas.d?id=89091873
© INAC.LT, 2021