Šiuo laikotarpiu kaip iš gausybės rago pasipylė LR ATGTĮ pakeitimai. Suprantama, norint kuo geriau apginti autorių ir gretutines teises reikalingi teisiniai aktai, teisingai reglamentuojantys gynimą ir užtikrinantys besiginančiųjų apsaugą. Tačiau kaip bebūtų keista, nesiekiama išnaudoti esančių įstatymų privalumus, o tikimasi, kad nauja įstatyminė bazė leis efektyviau ginti teises. Nejaugi dabar esanti teisinė bazė neatitinka nūdienos lūkesčių? Anaiptol, iš praktikos galime pasakyti, kad ginantis ir dirbant tikrai galime pasiekti efektyvius rezultatus! Taigi ar naujausi pakeitimai suteiks didesnes galimybes?
Kokia pagrindinė gynimo esmė? – Pašalinti pažeidimus, t.y. apsiginti savo turimas teises ir apsaugoti nuo neteisėto kopijavimo kūrinius ir uždirbti pakankamai pinigų vystyti šią pramogų industrijos sritį.
Kaip žinome, Lietuvoje jau priimti LR ATGTĮ pakeitimai dėl Lietuvos mokėjimo tarpininkų draudimo priimti „piratams“ pinigines lėšas. Šie pakeitimai įsigalios jau 2021- 11- 01 dieną (78 str. 8 d. -LR 2021 06 29 įstatymo Nr. XIV-460 redakcija, įsigalioja nuo 2021 11 01, https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAD/39b33c33db0111eb866fe2e083228059/7b641041df5d11eb866fe2e083228059/).
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau LRTK) nuo šios dienos galės priimti sprendimą taikyti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su subjektu, vykdančiu veiklą, kuria autorių teisių saugomas turinys neteisėtai viešai paskelbiamas viešo naudojimo kompiuterių tinklais (internete), kurį turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Kiek tai paveiks nelegalią Lietuvos audiovizualinio sektoriaus interneto rinką?
Panagrinėjome šiuo metu esamų filmų platinimo tinklalapių pajamų gavimo būdus ir galime iš jų išskirti keturis pagrindinius jų:
- Srauto monetizavimas. Kaip pavyzdį galime paminėti https://doodstream.com/ srauto monetizavimo paslaugas, kurios yra legalios, tačiau „piratai“ renkasi šias paslaugas ir gauna pajamas iš srauto monetizavimo. Tai nėra vienintelė srauto monetizavimo paslauga, jų yra gerokai daugiau, ir ne du- trys, o daug.
- Reklaminiai skydeliai (baneriai). Kaip pavyzdį galime pateikti reklamines nuorodas https://www.topsport.lt/mobileapp?aff=2410&sl=&utm_source=Adcash&utm_medium=PopunderA&utm_campaign=OLIMP2021 (atsidaro paspaudus tinklalapio URL: https://45.XX.XX.XX/filmas/PAVADINIMAS/, https://membershop.lt/?r=adc.popunder.lt&utm_source=adc.popunder.lt&utm_medium=BPN&utm_campaign=BPN_TRAFFIC_2021&utm_content=main_page, reklama svetainėje, žinoma kaip „∞filmai“). Ir taip, norint peržiūrėti filmus, kiekvieną kartą, paspaudus filmo peržiūrą tinklalapio valdytojai gauna pajamas. Vėl gi- reklamos užsakovai gali net nežinoti, kuriuose tinklalapiuose reklamos platforma juos reklamuoja. Čia pagrindinis reklamos tikslas- klientų pasiekiamumas, kuris gaunamas reklamuojantis per tam tikras reklamos platformas. Tuo labiau jei reklamos platformos yra ne Lietuvoje, reklamos užsakovai užsako reklamą ne Lietuvoje- LR ATGTĮ pakeitimai greičiausiai niekaip nepaveiks šių rinkos dalyvių. Juo labiau nebus lengva identifikuoti kurioje platformoje ir kada užsakytos reklamos.
Taip pat Google Ads– bet kuri svetainė („Piratinė“ taip pat) gali pas save įsidėti Google Ads reklaminius banerius. Reiškia reikės ieškoti per kurią mokėjimo sistemą apmokėta už reklamą.
Misija praktiškai neįmanoma… Teoriškai taip- bet ar verta bus pradėti, žinant kiek mokėjimo sistemų ir galimybių yra apmokėti už reklamas.
- Pajamos kriptovaliuta ir kuponų pardavimai. Bitkoinai (BTC) ir kita kriptovaliuta, kurios įgauna vis didesnį pagreitį . Šiomis kriptovaliutomis galima apmokėti kaip paramą arba pirkti kuponus filmų peržiūrai.
Didžiausias Lietuvos rinkoje „piratinis“ filmų online (tiesioginių peržiūrų) tinklalapis naudojasi BTC ir jam šis įstatymo pakeitimas jokios reikšmės visiškai neturės.
- Pajamos už abonementinį mokestį, parama. Išnagrinėjus didžiąją dalį Lietuvos rinkai skirtų tinklalapių matome, kad pagrindinis pajamų gavimo mokėjimo tarpininkas- PayPal, Stripe ir kt. kurie greičiausiai ir nežino už kokias paslaugas jų klientai gauna pajamas, nes dažnai paskirtyje nurodomos kitos paslaugos, už kurias vartotojai moka pinigus.
Tai yra keturi pagrindiniai pajamų gavimo būdai kuriuos naudoja „piratinių” svetainių valdytojai. Lietuvos mokėjimo tarpininkų atsiskaitant už šias paslaugas praktiškai nerasime.
Kyla klausimas kodėl? – Todėl, kad piratai praktiškai nesinaudoja Lietuvos mokėjimo tarpininkų paslaugomis. Jie naudojasi kriptovaliuta, užsienio mokėjimo tarpininkais, kurių veiklą reglamentuoja kitų šalių įstatyminė bazė. Pagrindinė pajamų gavimo paskirtis- parama.
Ir kiti piratiniai tinklalapiai (kaip pvz. IPTV platformos) praktiškai nesinaudoja Lietuvos mokėjimo tarpininkų paslaugomis. Taip, galbūt ir galime surasti vieną- kitą IPTV platformos valdytoją, kuris gauna pajamas į Lietuvos mokėjimo tarpininkų sąskaitas. Tačiau neabejojame, kad įsigaliojus LR ATGTĮ pakeitimams ir jie greitai persiorientuos į kitus mokėjimo tarpininkus, įformindami ir kitus asmenis kaip pajamų gavėjus. Tą jau ne kartą esame matę su didžiausiais tinklalapiais ir jų valdytojais.
Savaime suprantama yra tikimybė, kad bus galima įpareigoti užsienio mokėjimo tarpininkus uždrausti priimti mokėjimus iš Lietuvos Respublikos asmenų, galbūt net ir nutraukti vieno ar kito gavėjo paslaugas. Tačiau tai gali būti ir trečiųjų šalių piliečiai, kurių tokios sankcijos praktiškai nepaveiks ir tai nesustabdys autorių teisių pažeidimų internete.
Praktiškai tokie veiksmai yra kova su šalutinėmis priemonėmis, kuomet neturima galimybės pašalinti autorių teisių pažeidimų.
Remiantis išanalizuota praktika, mokėjimo paslaugų nutraukimas yra tik viena iš mažiausiai keturių šiuo metu esamų „piratų pajamų” gavimo būdų. O jų gali būti ir daugiau.
Tai reiškia, kad geriausiu atveju galbūt apribosime iki 25% “piratinių“ pinigų srautų. Ir tai tik pačiomis optimistiškiausiomis prognozėmis.
Taip, teoriškai galime teigti, kad tai apims visus būdus ir galėsime kreiptis ir į reklamos agentūras, kad nutraukti reklamas piratiniuose tinklalapiuose. Tačiau dažnai praktika ir teorija nesutampa ir tai tampa irgi neįmanoma misija. Reklamos agentūros nėra mokėjimo tarpininkai ir jų veiklos įstatymo pakeitimai nereglamentuoja. Taip pat yra didelis iššūkis nustatyti kuri reklamos agentūra priėmė užsakymus reklamai- tai taip pat dažnai būna trečiose šalyse registruotos bendrovės. Todėl jų veiklai šis LR ATGTĮ pakeitimas taip pat reikšmės praktiškai neturės.
Lietuvoje anksčiau jau yra įvykusi byla dėl mokėjimo paslaugų nutraukimo „piratams” buvo pralaimėta ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas pasisakė, kad mokėjimo tarpininkai neatsako dėl autorių teisių pažeidimų- jie teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su autorių teisių pažeidimais (https://eteismai.lt/byla/277725771882804/2A-1453-565/2015).
Dargi prie viso to Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvą 2001/29/EB ir joje numatytą tarpininko sąvoką išaiškino, kad kad iš Direktyvos 2001/29 59 konstatuojamosios dalies matyti, kad šios Direktyvos 8 str. 3 d. vartojama sąvoka „tarpininkas“ apima bet kurį asmenį, kuris perduoda trečiojo asmens daromą saugomo kūrinio ar kito objekto pažeidimą tinkle. O kaip žinome mokėjimo tarpininkai nėra šie tarpininkai,- taip išaiškino Teisingumo teismas. Ir būtent tai Lietuvos Aukščiausiasis teismas akcentavo šioje byloje.
Mūsų nuomone šie LR ATGTĮ pakeitimai- vėl galimai pavėluoti ir nepilni sprendimai. Vystantis technologijoms vis dažniau naudojamos kriptovaliutos ir kiti mokėjimo būdai, kuomet praktiškai nelieka galimybių nustatyti galutinių naudos gavėjų. Taip pat jei mokėjimai bus renkami tarp fizinių asmenų, susisiekiant asmeninėmis žinutėmis, realiai nežinosime kas kam ir kiek moka. O tendencijos rinkoje šiuo metu juda į šią pusę.
Dar vienas praktinis pastebėjimas. Vėl gi eilinį kartą keičiant įstatymus „pamiršti“ svarbūs verslo subjektai- reklamos užsakovai. Jie ir toliau galės užsakinėti reklamas, kurios bus rodomos „piratiniuose“ tinklalapiuose, o jų valdytojai ir toliau gaus pajamas. Kai sandėris daromas tarp dviejų šalių, kuomet vienos šalies rekvizitų negalime nustatyti, nenustatysime ir pajamų gavimo fakto, mokėjimo tarpininko.
Mūsų prognozes patvirtins arba paneigs praktika pradėjus įgyvendinti šį LR ATGTĮ pakeitimą.
Tačiau mūsų nuomone tai piratavimo mažinimui didesnės reikšmės nesuteiks.
Tuomet ką turėtume daryti, kad Lietuva galėtų sumažinti piratavimą ir turėtų galimybę rinkoje užkardyti tokius atvejus?
Jau anksčiau Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija PINO (WIPO) skelbė, kad pagrindinis kovos principas- sekime pinigus. Tačiau buvo turima mintyje tai, kad ne nutraukti mokėjimus pažeidėjams, o blokuoti šias sąskaitas tikslu atlyginti patirtą žalą ir išieškoti kompensaciją teisių turėtojams ir eliminuojant „piratams“ jų pinigus.
Taip pat kūrinių šalinimas, serverių poėmiai būtų taip pat šiuo metu tinkamos priemonės nutraukiant autorių teisių pažeidimus internete.
© INAC, 2021