Intelektinės nuosavybės pažeidimai internete daro didžiulę žalą kūrėjams ir platintojams. Paprastai teigiama, kad autorių teisių pažeidėjai internete yra tik “vargšai” mokinukai ir studentai ir gaudyti reikia tik tuos, kurie yra neteisėtą turinį platinančių tinklalapių administratoriai ar šių interneto paslaugų teikėjai. O tie vartotojai, kurie tik parsisiunčia sau filmą ar knygą- nėra tikrieji pažeidėjai.
Bet ar tikrai taip yra iš tikrųjų? Pažiūrėkime į šį klausimą kitu rakursu.
Kaip manote, kas daugiausiai ir dažniausiai pažeidinėja autorių/platintojų teises internete? Tarkim, kad yra filmų peržiūrų „online“ arba P2P failų neteisėto turinio apsikeitimo platforma- Torrent’ai. Visgi, kad filmas atsidurtų kurioje nors platformoje, pirmiausiai kažkuris interneto vartotojas- fizinis asmuo- turi turėti filmą pas save kompiuteryje ir jį patalpinti į tą platformą. O tam reikia būti interneto vartotoju.
Kas yra interneto vartotojas? Turbūt visi suprantame- tas kas naršo internete. Taigi, norint naršyti internete reikia turėti interneto prieigą. O jos niekaip kitaip neturėsime, jei nesudarysime sutarties dėl interneto prieigos su interneto paslaugų teikėju (toliau IPT). Interneto prieigos savininkas – tai asmuo, kuris sudaro sutartį su interneto paslaugų teikėju ir įsipareigoja naudotis šia prieiga įstatymų ribose.
Interneto prieigos savininkas turi pareigą neleisti kitiems naudotis ja, jei šie pažeistų įstatymus ar kitų- trečiųjų šalių teises. O šiuo atveju- kūrėjų ar platintojų teises. Jei jūsų vaikas naudojasi internetu neteisėtiems veiksmams- „parsipūsti“ filmams, knygoms, muzikai- tai reiškia, kad jūs sudarėte sąlygas pažeisti intelektinės nuosavybės teises ir jums teks kompensuoti kūrėjų ir platintojų patirtą žalą.
Taigi, jei yra padaromas autorių teisių ar kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas tai už pažeidimą civiline tvarka atsako sutarties šalis- tas, kas sudaręs sutartį dėl interneto prieigos. Ir reiškia, kad didžiąja dalimi atsakomybė tenka tikrai pilnamečiams piliečiams, kurie nėra mokinukai ar studentai.
INAC, 2015